„ ........Seneli, o kas yra ta garbė? – po trumpos tylos paklausė Jonukas, pakreipdamas galvą ir žvelgdamas į Kazimierą smalsiomis, plačiomis akimis.

Kazimieras nusišypsojo, giliai atsiduso ir pabarbeno pirštais į savo seną, bet tvirtą ąžuolinę lazdą.

– Garbė, anūkėli, tai daugiau nei žodis. Tai tavo vardas, tavo poelgiai, tavo pažadas, kurį duodi, ir kaip jo laikaisi. Tai tavo sąžinė, kuri seka tave kiekviename žingsnyje.

Jis padarė trumpą pauzę, tarsi bandydamas rasti tinkamus žodžius mažam vaikui suprasti didelę sąvoką.

– Garbė – tai, ką žmonės prisimins apie tave net tada, kai tavęs jau nebebus. Tai, kaip elgiesi su kitais, kaip gini kitus, jei to prireikia. Garbė – tai ir tavo kraujas, kuris teka iš kartos į kartą, perduodamas kaip didžiausias turtas.

Jonukas dar labiau pasislinko prie Kazimiero, jo kaktą išmušė smulkios minčių raukšlės.

– Bet, seneli, ar garbę galima pamesti? Ar galima ją išmainyti? – jo balselyje jautėsi nerimas.

Kazimieras lėtai palingavo galvą.

– Žmogus gali prarasti viską – turtus, žemę, net vardą. Bet jei jis pats neatsisakys savo garbės, niekas jos iš jo neatims......."

Antanas Maziliauskas

Kodėl ir kas yra romanas "ŠEIMOS GARBĖ"?

Seniai brandinau idėją - parašyti knygą apie šeimos vertybes perduodamas iš kartos į kartą. Pagaliau, romanas "Šeimos garbė" ant stalo. Jame pasakoju savo giminės, savo tėvų ir kitų žmonių gyvenimo istorijas taip, kad skaitydamas pajustum, jog tai ir tavo tėvų bei senelių gyvenimas.

Trys ketvirtadaliai mūsų savo šaknis randa kaime. Romane pasakoju apie kaimo žmones, šeimas, kartas, kurie augino ir saugojo per amžius mūsų lietuviškąją tapatybę ir šeimos garbę. Taigi, ši knyga apie tris ketvirtadalius mūsų. Tiek tikiuosi ir skaitytojų.

Gimęs ir augęs Kėdainių rajone Paaluonio kaime, iš arti gerai pažįstu lietuviško kaimo kasdienybę – jo grožį ir iššūkius, sunkų, bet prasmingą darbą, stiprius bendruomenės ryšius ir vertybes, ant kurių laikosi tradicinė lietuviška šeima. Tai padėjo rašant. Tikiuosi, smarkiai nesuklydau. Bet tai spręsti jums.....

Apie mano kūrybą

„Šeimos garbė“ – epinė lietuviško kaimo saga

Tai romanas, vedantis per kelias kartas – per karus, okupacijas, kolūkius ir nepriklausomybės atkūrimą. Pasakojimas apie meilę, praradimus, neišsipildžiusius troškimus, stiprybę ir šeimos garbę, perduodamą iš kartos į kartą.

Istorija gimsta iš paslaptingos legendos apie sužeistą raitelį, kuris, nežinodamas savo vardo, bet nešdamas garbę, XVIII amžiuje pasiliko Dokių žemėje, tapdamas gausios giminės pradžia.

Romano herojus Jonas – kilęs iš septyniolikos vaikų šeimos, įsikūrusios Paaluonyje, kai jo senelis Kazimieras nupirko dvaro žemes ir persikėlė iš Dokių. Jono gyvenimas buvo kupinas iššūkių: meilės ir nusivylimų, netekčių, kalėjimo, gaisro, nepriteklių. Tačiau viskas tik stiprino jo pasiryžimą sunkiai dirbti, mokytis, auginti vaikus ir dorai gyventi, išsaugant šeimos garbę. Tai nebuvo lengva, kai aplink keitėsi moralės normos ir reikėjo išlikti žmogumi sistemoje, kurioje sąžiningumas dažnai reiškė praradimus.

Romanas atskleidžia gilų šeimos ryšį su žeme, papročiais ir tradicijomis. Įtaigūs dialogai, gyvi buities ir gamtos aprašymai perteikia kaimo gyvenimo grožį ir sudėtingumą, o šeimos santykiai atskleidžia žmonių stiprybę, meilę ir viltį net pačiais sunkiausiais laikais.

Atsiliepimai

Skaitytojų atsiliepimai apie romaną "Šeimos garbė"

"Knyga sužavėjo. Labai lengvai skaitosi. Įtraukia taip, kad negali sustoti skaityti". Nijolė, Kaunas

★★★★★

"Knyga paliko man gilų įspūdį. Sujaudino. Skaičiau ir jutau: čia – mano senelių gyvenimas, jų sunkumai, jų išmintis. Tai istorija apie tai, kas iš tikrųjų svarbu – apie darbą, meilę, garbę ir orumą ir tylų kasdienybės prasmingumą. Nuostabūs gamtos aprašymai alsuoja tikrumu ir ramybe – tarsi sustojęs laikas tarp darbų, kur žmogus dar turi galimybę stebėti pasaulį aplink save. Tai pasaulis, kuris jau traukiasi iš mūsų kasdienybės, bet gyvuoja atmintyje ir žodžiuose. „Šeimos garbė“ – tai pasakojimas ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, ką galime išsaugoti ir šią atmintį perduoti ateities kartoms. Rekomenduoju visiems, kam svarbios šeimos vertybės, atmintis ir tikros, autentiškos istorijos". Ilona, Kaunas

★★★★★

"Šeimos Garbė" man patiko. Sveikinu su sėkmingu debiutiniu romanu. Knyga aiškiai rašyta iš širdies, su didele meile šeimos nariams. Patiko trumpi ir lengvai skaitomi skyriai, gerai atrinktos ir įdomios šeimos narių gyvenimo įstorijos, situacijos ir nuotykiai. Dažnai galėjau susitapdinti su knygos veikėjais ir jų situacijom; tai nebuvo vien įstorijos aprašymas. Nors manau ir vien šeimos įstorijos aprašymas mane būtų pritraukęs, tačiau suprantu kad knyga skirta platesnei publikai. Pagalvojau, gal tai publikai būtų buvę naudinga dar truputį papildomų žinių, pvz šeimos medis ar žemėlapis? Jonas, Kanbera, Australija

★★★★★

★★★★★

★★★★★

"Perskaičiusi likau sužavėta, kaip tiksliai , paprastai ir gražiai aprašytos kaimiško gyvenimo situacijos ir žmonių santykiai. Labai rekomenduoju." Onutė, Skaudvilė

"Skaitydama knygą ne kartą susigraudinau, labai gražiai aprašytos jautrios vietos". Regina, Kėdainiai

"Labai lengvai skaitosi. Puikiai parinkti atskiri gyvenimo epizodai ir situacijos. Romanas labai įtraukiantis. Jautriai ir kartu subtiliai atskleisti žmonių santykiai. Daug sužinojau apie ankstesnių kartų gyvenimus. Drąsiai galiu rekomenduoti įvairaus amžiaus skaitytojams". Eglė, Kaunas

★★★★★

★★★★★

★★★★★

"Taip įtraukė, kad perskaičiau per naktį iki ryto. Viskas labai artima, vietos, žmonės, randu daug bendrų sąsajų su savo šeima. Rekomenduoju, tikrai rasite sau artimų temų". Viktorija, Paaluonys

"Labai patiko. Puikūs, natūralūs dialogai, vaizdingi gamtos aprašymai. Labai įtraukė, skaičiau neatsitraukdama". Genutė, Babtai

★★★★★

"Nuostabi knyga! Tikri biografiniai pasakojimai apie giminės ir šeimos istoriją. Tai leido iš naujo išgyventi visą tą sudėtingą kaimo gyvenimą, nubraukti ne vieną ašarą. Vaikystėje išvaikščioti Paaluonio takai, kurie vedė pas babytę, pradinė mokykla Jankūnų sodyboje ir sekmadieniai Leščių bažnyčioje. Viskas pažįstama ir išgyventa lyg vakar. Kartu ir labai lengvai skaitomas romanas, kurio nesinori padėti rytdienai. Didelis ačiū, Antanai,už nuostabią knygą! Jūratė, Kaunas